Įvadas

XX a. pabaigoje žmonija sukūrė gausybę tobulų ginklų žemėje, po vandeniu, kosmose. Tačiau domėjimasis karatė Pasaulyje ir Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais žymiai išaugo. Įsikūrė daug tarptautiniu organizacijų, vyksta nacionaliniai, Europos, Pasaulio čempionatai. Karatė studijuoja moksleiviai, studentai, namų šeimininkės, menininkai, verslininkai, policijos, saugos tarnybų darbuotojai ir kiti. Tačiau įvairios mokyklos, stiliai skirtingai interpretuoja karatė esmę. Vieni tai sutapatina su paprastu šou, kiti vertina tik sportinę kovą, treti prasmę ir jėgą mato kietų daiktų laužyme, ketvirti užsiiminėja, kad išmoktų gerai muštis gatvėje, kavinėje ir t.t. Visumoje tai yra paviršutinis požiūris, neatspindintis tikrosios karatė esmės. Daugelio karatė meistrų kartų tobulintas Karatė-do XX amžiaus pabaigoje įgijo ne tik geras sporto šakos reputaciją, bet ir tapo pagrįstu moksliniu metodu, formuojant harmoningą asmenybę. Tikrasis Karatė-do reiškia kūno ir dvasios harmoniją, teisingumo siekimą. Tai kova su savo prigimties silpnybėmis, sugebėjimas sutramdyti instinktus, laikiną įniršį.

Šiame straipsnyje aptarsime Shotokan karatė stilių, principus, ištakas, susipažinsime su pagrindiniais terminais, sąvokomis, filosofijos pagrindais, apžvelgsime Lietuvos Shotokan Karatė ištakas, faktus, sportinius pasiekimus, klubų veiklą. Straipsnis skirtas karatė mokiniams, instruktoriams, klubų vadovams ir visiems besidomintiems kovos menais.

Šiuolaikinio karatė ištakos, stiliai, organizacijos

Dabartinis karatė atsirado Riukiu salyno pagrindinėje saloje Okinavoje. 1416 m. karalius Sio Hasiui norėdamas užtikrinti taiką tarp kariaujančių salų uždraudė nešiotis bet kokius ginklus. Tai buvo svarbus impulsas atsirasti kovos menui be ginklo, kuris įgavo pavadinimą Okinava-Te. Vėliau okupavus šias salas, japonų klanams kovos menas be ginklo ištobulėjo iki aukščiausių formų ir paplito pačioje Japonijoje, kadangi beginkliai valstiečiai žūtbūtinėse kovose sugebėdavo nugalėti gerai ginkluotus samurajus. Tuo laikotarpiu treniruotės vykdavo slapta. Jų esmė buvo kata formos, turinčios gynybos, puolimo veiksmų seka, kovos su vienu arba keletu priešininkų, modelį. 1985 m. Okinava oficialiai tapo Japonijos prefektūra ir karatė nebuvo mokomasi slaptai. 1902 m. Okinavoje karatė tapo armijoje ir vidurinėse mokyklose mokamu dalyku. Aktyviausi ano laikmečio reformuotojai, propaguotojai buvo G. Funakoshi (Shotokan), C. Mijagis (Goju Riu), K. Mabunis (Shito Riu), H. Otsuka (Wado Riu). Tačiau didžiausią įspūdį per karatė meno demonstraciją 1922 m. tuometiniam Japonijos imperatoriui Hiro Ito paliko G. Funakoshi ir jo mokinių pasirodymai nacionalinėje šventėje Tokijo Budo centre. 1924 m. G. Funakoshi Keio universitete Tokijuje įkūrė pirmąjį dodžio. Visuotinis susižavėjimas karatė mokyklose, universitetuose, armijoje paskatino karatė paversti sportu. Tikriems karate-do meistrams tai nepatiko, tačiau norėdami propaguoti karatė, jie turėjo eiti į kompromisą. Šiuolaikinio moderniojo karatė pradininku laikomas G. Funakoshi, kuris pirmasis susistemino karatė veiksmus, sukūrė sportinio karatė varžybų taisykles, įkūrė Japonijos Karatė Asociaciją (JKA). Vėliau G. Funakoshi nebuvo patenkintas sportiniu karatė, kuriame siekiama tik pergalių varžybose, nukrypstama nuo dvasinio karatė kelio. Tačiau jo vyresnysis sūnus J. Funakoshi ir mokinys M. Nakajama toliau propagavo sportinį karatė. 1957 m. buvo surengtos pirmasis visos Japonijos JKA čempionatas.

1954 m. prancūzas A. D. Plė Paryžiuje įsteigė pirmąjį Europoje Budo dodžio, kuriame buvo studijuojami kovos menai. 1955 – 1965 m. karatė paplito daugelyje išsivysčiusių Europos šalių, kūrėsi nacionalinės, tarptautinės organizacijos pagal stilius, vyko pirmosios karatė varžybos. 1965 m. buvo įkurta EKU (Europen Karate Union), vienijanti visų karatė stilių mokyklas pagal sportinio karatė varžybų taisykles. 1966 m. įvyko pirmasis Europos karatė čempionatas. 1969 m. įkurta WUKO (World Union Karate Organization), kuri pradėjo reguliariai rengti sportinio karatė Pasaulio čempionatus ir prisidėjo prie karatė populiarinimo visame pasaulyje. Pirmasis Pasaulio karatė čempionatas įvyko 1970 m. Tokijuje. Šiuo metu aukščiau paminėtos organizacijos yra reorganizuotos į EKF (Europen Karate Federation), kuri vienija 40 Europos šalių ir WKF (World Karate Federation), vienijančią 180 Pasaulio šalių, toliau propaguoja sportinį karatė ir siekia pagrindinio tikslo, kad karatė sporto šaka taptų olimpine sporto šaka.

Daugelis pripažintų karatė meistrų norėdami išsaugoti savo autoritetą, stilių, tradicijas yra įkūrė tarptautines, pasaulines organizacijas ir vykdo savo mokyklos, stiliaus Europos ir Pasaulio čempionatus. šiuo metu reikšmingiausios pasaulinės organizacijos ir jų lyderiai:

  1. JKA WF/EF (Japan Karate Association World Federation / Europen Federation) – įkūrėjai Gichin Funakoshi, Masatoshi Nakayama. Viena įtakingiausių karatė organizacijų Pasaulyje. Prezidentas Nobuyki Nakahara, vyriausias instruktorius Motokumi Sugiura, vyriausias instruktorius Europai Keinosuke Enoeda.
  2. WKO (World Kiokushinkai Organization) – įkūrėjas legendinis karatė meistras Matsutatsu Ojama 10 Dan.
  3. ITKF (International Tradition Karate Federation) – įkūrėjas Hidetaka Nishiyama 9 Dan, G. Funakoshi mokinys.
  4. ESKA/WSKA (Europen Shotokan Karate Asociation / World Shotokan Karate Asaciation) Prezidentas – Chalz Nailor, vyriausias instruktorius K. Enoeda
  5. WSKA (World Shotokan Karate Akademy) – įkūrėjas Taiji Kose 9 Dan.
  6. SKJF (Shotokan Karate International Federation) – įkūrėjas Hirokazu Kanazawa 9 Dan
  7. WSKF (World Shotokan karate-do Federation) – įkūrėjas Hitoshi Kasuja 9 Dan, M. Nakajamos mokinys
  8. FSKA (Funakoshi Shotokan Karate Asociation) – įkūrėjas Kenneth Funakoshi 8 Dan
  9. WKC (World Karate Confederation) Prezidentas – Fritz Wendland. Vienija 60 šalių ir 4 pagrindinius karatė stilius: Goju Riu, Shito Riu, Wado Riu ir Shotokan (alternatyvi organizacija EKF/WKF)

Paminėtos organizacijos ir jų lyderiai sudaro prielaidas karatė mėgėjams pasirinkti jiems prieinamą karatė stilių, varžybų taisykles, mokytojus, tačiau nesprendžia karatė kaip sporto šakos problemų. Gal tai ir yra gerai, kadangi kiekvienas stilius, karatė mokykla turi savo privalumų.

Šiuo metu Europoje ir Pasaulyje reikšmingiausios yra EKF/WKF organizacijos, kurios vienija visus karatė stilius pagal sportinio karatė principus ir siekia olimpinio sporto šakos pripažinimo. Karatė tapus olimpine sporto šaka, daugelis paminėtų organizacijų, turinčių siaurų privačių interesų išnyks. Tačiau visada bus tikrų karatė-do meistrų ir jų mokinių, kurie kovos meną studijuos ir tobulins nesiekdami sportinio rezultato.